Jodas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jodas (I)
Periodinė grupė

Halogenas

Atomo numeris 53
Išvaizda

Tamsiai violetinis, blizgantis

Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)

126,90447(3) а.m.v. (g/mol)

Atomo spindulys

132 pm

Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)

1008,4 kJ/mol (eV)

Elektronų konfigūracija

[Kr] 4d10 5s² 5p5

Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys

133 pm

Jono spindulys

? pm

Elektroneigiamumas

2,66 (pagal Polingą)

Elektrodo potencialas

?

Oksidacijos laipsniai

±1, 5, 7

Termodinaminės savybės
Tankis

4,93 g/cm³

Šiluminė talpa

? J/(K·mol)

Šiluminis laidumas

0,449 W/(m·K)

Lydymosi temperatūra

386,7 K

Lydymosi šiluma

7,76 kJ/mol

Virimo temperatūra

457,5 K

Garavimo šiluma

20,9 kJ/mol

Molinis tūris

25,74 cm³/mol

Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė

Ortorombinė

Gardelės periodas

7,720 Å

Jodas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas I, eilės numeris 53.

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jodo garai turi aiškiai violetinį atspalvį – būtent ši savybė ir nulėmė elemento pavadinimą (graikiškai ioeides – mėlynas kaip žibuoklė).

Reakcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atpažinimo reakcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jodo tirpalu tiriama, ar sėkla turi krakmolo.

Jodą atpažinti galima jį lašinant ant krakmolo, kadangi jis jungiasi su jodu ir susidaro tamsiai mėlynos spalvos produktas.[1]

Jodo laikrodžio reakcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Reakcija prasideda vandenilio peroksido ir sieros rūgšties tirpale, į kurį yra įdedamas kalio jodidas, natrio tiosulfatas ir krakmolas. Vyksta dvi reakcijos. Pirmoji yra lėtoji reakcija, jos metu yra susidaro jodas:

H2O2 + 2I + 2H+ → I2 + 2H2O

Antrosios, greitosios reakcijos, metu tiosulfatas paverčia jodą į 2 jodo jonus:

2S2O32− + I2 → S4O62− + 2I

Po kurio laiko tirpalas pakeičia spalvą į tamsiai mėlyną, beveik juodą.

Jodo svarba žmogaus organizmui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jodas yra labai svarbus ląstelių apykaitą reguliuojančios skydliaukės hormonams. Suaugusio žmogaus organizme yra 20-50 mg jodo.

Jeigu organizme trūksta jodo, sutrinka skydliaukės veikla. Maisto produktuose jodo nedaug. Daugiausia jo yra jūros žuvyje, menkės kepenyse, jūros kopūstuose.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Regina Jasiūnienė, Virgina Valentinavičienė. Chemija: vadovėlis 10 klasei. Kaunas: Šviesa, 2013, 40 p. ISBN 978-5-430-06167-8.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]