Niobis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Niobis (Nb)
Periodinė grupė

Metalas

Atomo numeris 41
Išvaizda

?

Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)

92,90638(2) а.m.v. (g/mol)

Atomo spindulys

146 pm

Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)

652,1 kJ/mol (eV)

Elektronų konfigūracija

[Kr] 4d4 5s1

Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys

134 pm

Jono spindulys

? pm

Elektroneigiamumas

1,6 (pagal Polingą)

Elektrodo potencialas

?

Oksidacijos laipsniai

?

Termodinaminės savybės
Tankis

8,57 g/cm³

Šiluminė talpa

? J/(K·mol)

Šiluminis laidumas

53,7 W/(m·K)

Lydymosi temperatūra

2742 K

Lydymosi šiluma

26,9 kJ/mol

Virimo temperatūra

5015 K

Garavimo šiluma

690,1 kJ/mol

Molinis tūris

10,84 cm³/mol

Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė

?

Gardelės periodas

? Å

Niobis (anksčiau angliškai vadintas kolumbiu) – 41-as cheminis elementas periodinėje lentelėje, metalas, žymimas Nb.

Niobis yra retas, minkštas, pilkas bei elastingas metalas, randamas pirochlore, euksenite, kolumbite. Šis elementas pirmiausia buvo rastas pastarajame minerale ir dėl šios priežasties buvo pavadintas kolumbiu.

Pramonėje niobis yra įvairių plieno lydinių sudedamoji dalis. Šis metalas naudojamas branduolinėje pramonėje, elektronikoje, optikoje ir juvelyrikoje.

Gryno niobio gamtoje niekada nebūna, tačiau jo junginių galima rasti Kanadoje, Brazilijoje, Nigerijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Rusijoje.

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Niobis buvo aptiktas kaip sudedamoji tantalo rūdų dalis, o senovės graikų sakmėse Niobė buvo pusdievio Tantalo dukra.

Tantalas kurį laiką buvo vadintas kolumbiu (columbium), kadangi jo atradėjas anglas Č. Hačetas elementą 1801 m. aptiko iš Amerikos atvežtame minerale kolumbite (Ameriką atrado keliautojas Kolumbas). Tačiau 1802 m. švedas Ekebergas kolumbite aptiko dar vieną naują elementą – tantalą. 1844 m. vokietis G. Rozė Bavarijos kolumbite irgi aptiko kolumbį, tačiau pavadino niobiu, kuris 1950 m. ir priimtas kaip norminis pavadinimas, nors iki tol anglai ir amerikiečiai rinkosi kolumbio variantą.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskaičiuota, jog 2006 m. iš 44 500 iškasto niobio tonų 90% jo buvo panaudota aukštos klasės plieno gamybai,[1] kurie naudojami reaktyvinių turbinų gamybai. Niobis taip pat yra naudojamas radiotechnikoje bei kompiuterių gamyboje.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Bronius Matulis, Vitalijus Janickis. Metalai, metaloidai ir nemetalai. Kaunas: Technologija, 2010, 112–113 p. ISBN 978-9955-25-862-9.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Papp, John F. „Niobium (Columbium ) and Tantalum“ (PDF). USGS 2006 Minerals Yearbook. Nuoroda tikrinta 2008-09-03.